tinginiukas

lėtos užsimiegojusios mintys.. ;)

Mano nuotrauka
Vardas:
Vietovė: Klaipeda, Lithuania

antradienis, gruodžio 23, 2008

Šiandiena


GalVoje sukosi keIstos mintys.. TOs kuriOs ne taiP seniai graUdino, dabar kelia juOką..
ŠiaNdien taip gera buVo jausti savo delne kito ranką..
Apie šį žmogų žinaU nedaug. NenOriu žiNoti dauGiau neGu jaU žinau. (TiesioG būna taip. Nenori žmogaus arčiau, negu jis jaU yra). Svarbu, kad jo rankos tada buvo šiltos, ir net per pūgą, spausdama jO ranką saVo delne, jauČiausi jaukiai.. Na itin.
Ir visai nesvarbu dabar, ten jis, ar čia, vistiek mes visada būsim po tuo pačiu dangumi..

So, let's the music play..

sekmadienis, gruodžio 21, 2008

Stebuklų Kalėdos..



Klausi savęs, kodėl Kalėdos taip ir netapo stebuklų metu?..
Gal ne ten ieškojai?







antradienis, gruodžio 16, 2008

Apie dovanas...



Pasaulyje vilnijančią ekonominę krizę galėčiau, visgi, traktuoti kaip potvynį tolimoje ir negyvenamoje saloje (visiskai neidomu ir tolima), jei ne šventės, per kurias visuotinai priimta dovanoti dovanas. Daug dovanų. Draugams, pažįstamiems, ir šiaip, su reikalu (ar be jo) šiemet sutiktiems piliečiams..
Krizė šiemet Kalėdmety moko išradingumo.
Nesvarbu, kaip bepavadinsi tą fantaziją, kurią tiesiog privalai panaudoti, kad sausio antrąją dar liktų finansų grikiams.
Patarimas, prieš didžiąsias šventes sumažinti draugų skaičių - nemanau, kad tinkamas. Reikia prisiminti, kad ir į tavo kišenę atėjus krizei, gali prireikti jūjų pagalbos, ar duonos papenčio.
Idealiausia, jei užtektų susitarti draugiškai - kolektyviškai, nieko niekam nedovanoti. Bet tik pabandykit susitarti su kolegėmis, kurios ir po tokių susitarimų bruka tau maišelį su šokoladinėmis eglutėmis ir tikrai žada surūgti, jeigu tu nepadarysi to paties.
Tad visgi. Sukaupiau kelis litukus, iškrauščiau visus savo fantazijos likučius, visas dėžutes pilnas gražių ir mielų smulkmenų, iš kurių dar būtų galima padaryti kažką mielo savo rankomis. Ir kagi, darban! :)

Mamai ir tėčiui jau rezervavau bilietus į Muzikinį teatrą. Žinau kad tai bus lašas jūroje, nes jie, berods, kitiems metams turi abonimentinius bilietus, bet, mielieji, dovanoti mamai plaukų džiovintuvo, garbanotuvo, tiesintuvo ir dar kokio tai -uvo viename, kurio ji taip trokšta sugriuvus senąjam, tikrai ne mano kišenei. Tegu tuo pasirūpina jos mieliausiasis vyras.

Ieskodama dovanos vyriausiajam bratkai pasinaudojau knygu klubo kortele. Radau jam puikią knygą - "Pamiršau ištekėti už savo svajonių moters". Kažkas juk turi jam tai pasakyti.

Aikštingąjai brolienei nupirkau naujus peroksidinius plaukų dažus (nors Blondinė, tai ne plaukų spalva. Gal todėl niekas nebetiki kad natūroje ji šatenė) ir dulkių skudurėlį. Tai vienintelis daiktas namuose, kuriuo ji moka naudotis pagal paskirtį.

Savo nepakartojamai močiutei, kuri vis dar Ugnis pas mus, surišau sagę. Nepamirškim rankų darbo dovanėlės pačios šilčiausios ir pigiausios :), iškrapšiusi visas savo smagias papuošalų, rankdarbių dėžutes - surezgiau visai neblogą sagę.

Savo kolegėms prigaminau daug molinių širdelių su Rafaelio angelais . Tegu pagaliau rūpinasi savo širdies reikalais, o ne mano buvusiuoju :)

Bet savo mylimiausiąjam ofiso kaimynui, kuris kasryt nuo savo darbo stalo (už stiklinės sienos) mirkteli man, pakeldamas puodelį kavos ir pasisveikindamas "Labu rytu", padovanosiu, taip! būtent, puodelį :) Savo stalčiuje radau stebuklingą pieštuką, kuris stebuklingai piešia ant stiklo. Išpiešiu jam ką nors. Bingo! Šiandien el.paštu iš jo gavau frazę " Gyvenimas - baisus, gerai, kad atlyginimas juokingas" :) Šypsena ir rytinis kavos puodelis - puiki dienos pradžia.

Firmos buhalterei būtinai įteiksiu bene sensacingiausią šių laikų išradimą - klimaksinius sindromus lengvinančių tabletyčių pakuotę. Kasdien geriant šias tabletes greičiau skaidosi hormonų kamsčiai, retėja neprognozuojami klyksmai (kurie psichiškai veikia visus aplinkinius 15 metrų spinduliu) ir kiti PriešMenstruaciniai Sindromai, kurie kartojasi dažniau nei kartą per menesį.

Lengvai išprotėjusiam savo jaunėliui broliui iki kalėdų privalau dar suorganizuoti kelis pasimatymus. Jis niekaip neapsisprendžia. Turiu jam padėti dar ir dėl to jog jis kiekvieną savaitgalį leidžia su savo šuva ir tokiais pat, senbernyste prakvipusiais, kolegomis. Negaliu žiūrėti. Laikas ir jam pasirūpinti mūsų giminės tęstinumu. Velniškai atsakingas reikalas.

Mano beveik asmeniniam ofiso sargui suveikiau pirmajį lietuvišką PLAYBOY žurnalą. Pagaliau išsipildys žmogaus gyvenimo svajonė. Įsivaizduojat, kad būna dar tokių fėjų, kurios baudžia savo vyrus vien už žvilgsnį, mestą į tik vyrams skirtų žurnalų lentyną? Vargšas vyrukas.

Užknisančiai savo tetulytei padovanosiu puzzle iš 5 000 detalių, kad turėtų kuo užsiimti ir nebezystų su savo klausimų trejetuku: "Kaip tavo draugas gyvena?", "Kur atostogausi?" ir "Kada PAGALIAU ištekėsi?" (Tetule, tas draugas man nebedraugas jau seniai, niekur neskrisiu atostogauti nes nekenčiu lėktuvų, o kada tekėsiu, apie tai tu vistiek sužinosi, kad ir kaip aš stengčiausi nutylėti). Nervina. Nu itin.

Žiemai nusprendžiau padovanoti hermetišką indą ledukams. Žadėjom su kaimynu, iš trečio aukšto susimesti. Šįkart iš savanaudiškų paskatų (nors manau šiemet ir pati Žiema jaučiasi nekaip dėl to). SNIEGO REIKIA. Kalnas, nuo kurio linoliaumo gabalai po mano užpakaliu, gerai čiuožia, akis bado :)

Iškart norėčiau pasirūpinti ir saule. Kuri vis rečiau į mūsų kraštus užsuka. Nupirkiu jai baterijas. Kiškio :) Kad nenustotų šviesti. Kad pavasaris būtų gražus ir vasara šilta, o aplink - daugybė laimingų, neburbančių žmonių.

Jau žinau, kad draugo panai Kalėdų senis atneš spąstukus, kad savo liežuvį dažniau prikąstų, nes kitaip susišnekėti su tomis, kurios mėgta sūrį ir kurioms smegeninės vingiai šviesėja ir be peroksidinių plaukų dažų - neįmanoma. Bus ramios ir gražios šventės.

Dovana bosui. Ko gali norėti naujame Žaliojo slėnio name įsikūręs, gražutėlį Mercedes ML 420 vairuojantis, tris kartus per metus atostogaujantis ir du vaikus su "ledine" žmona auginantis vyras? Atsakymas: medžio. Namą jau pastatė, vaikai šiais laikais auga patys arba augina auklės, o va medis dar nepasodintas. Bet sodininkai sako, jei žiemą sodini medžius, tai jau geriau iškart juos krosnin mesti - bent naudos bus. Tad dovanosiu puskilograminį raminančios melisų arbatos, nes nuo to laiko, kai Lietuvos rytas išspausdino pirmąją skambią frazę su žodžiu "krizė", jo normalios veido spalvos as nebemaciau. Vadinasi, keliauju į vaistinę..

Ir pats nemaloniausias darbas bus atliktas :)

šeštadienis, gruodžio 13, 2008

Keistadienis



Kartais aš taip stengiuosi pabėgti. Bėgti toli. Dažniausiai taip aš bandau pavyti laiką. Mintį. Saulę. Dieną. Horizontą.
Jie greitesni už mane, o aš dar neišmokau skristi. Bet aš pasiduoti neketinu :)
Kartais aš nustoju vytis, o tiesiog atsisėdu ir laukiu - gal horizontas arba mintys patys ateis pas mane.
Gal man pavyks juos sulaikyti ir jie apibėgę visas devynias jūras ir kalvas grįš pas mane? Sėdžiu ir kantriai laukiu. Galbūt taip man net labiau patinka.


O kartą man pavyko.
Vieną juodą dieną, kai ryškiai švietė saulė, horizontas pats atėjo
ir atsisėdo šalia manęs. Mes abu jautėm, kad mums nereikia žodžių, nes tiesa pati glostė melui blakstienas. Diena tikrai buvo verta nakies. Tą dieną Jis man papasakojo, kodėl žmonės verkia, kodėl, kai jiems gera, jie šiepia dantis ir kodėl, jie vizgina uodegą, nors jos ir neturi. Jis pasakė daugiau, negu aš žinojau.

ketvirtadienis, gruodžio 11, 2008

Užklydusi mintis..


Mums sukeltų emocijų pasirinkti negalime, tačiau galime pasirinkti tai, kaip į jas reaguoti..

Ne ten pasirinkimo laisvė



Pasirink gyvenimą. Pasirink darbą. Pasirink karjerą. Pasirink šeimą. Pasirink sumautai didelį televizorių. Pasirink skalbimo mašiną, automobilį, kompaktinių diskų grotuvą ir elektrinį skardinių atidarytuvą... Pasirink sielą gniuždančius ir protą bukinančius TV žaidimus, kuriuos žiūrėsi, kišdamas maistą į burną, kiekvieną šeštadienio rytą galvodamas, kas, po velniu, tu esi... Bet kodėl aš turėčiau pasirinkti ką nors tokio? Aš pasirinkau nesirinkti gyvenimo. (Iš filmo "Trainspoting")



trečiadienis, gruodžio 10, 2008

Kas yra Žiema?




Nežinau kodėl, bet mano mintys šiandien tokios pat vėsios, kaip ir rankos.
Kartais užpuola jausmas, jog visa tai jau išgyvenau. de javu.
Už lango vis dar pilkuma, o aš taip noriu pusnų!!
Baltų tokių, minkštų.. tarp padų girgždančių.. ir į besmegenį limpančių :)
O čia tik žiema, rodanti pliką savo užpakalį..

antradienis, gruodžio 09, 2008

Kažkas atsitiko...

Aplink visi kalba -

jau ateina Kalėdos..

Esu mačiusi

kaip girliandų lemputėmis keičiasi šiluma.




Tai jau Kalėdos?


***

pirmadienis, gruodžio 08, 2008

Are you really waitting Santa? :)


šeštadienis, gruodžio 06, 2008

Faina Šmaina

Pasirodo reikia tiek nedaug, kad pasijustum dideliu :)
Na ne, ne suaugusiu, o DIDELIU, svarbiu ir reikalingu :)
Ačiū kažkam už eskursiją po Klaipėdą ir mintis gražiausiuose Klaipėdos skvereliuose :)))

Žygis per Klaipėdos senamiestį, kurį, dievaži, taip seniai bemylėjau šitiek, kaip mylėjau šį vakarą, buvo good.. :)










Madagaskaras priminė, kad kiekviename iš mūsų gyvena mažas vaikas, kuriam pralinksminti reikia tiek nedaug - geros kompanijos ir gero, spalvotomis kreidelėmis piešto, kino :) ..Užkrėtė šiltomis emocijomis, mėlynu juoku ir oranžine šypsena :) Visada po tokio kino jaučiuosi pasiruošusi naujoms idėjoms :)
Nesvarbu ką sako rimti kritikai, šypsena laikėsi visas 89 minutes :)





Paskutiniu metu jaučiau savo pavargusia sielą. Jaučiau kaip ji slenka, koja už kojos, per dieną, kol vakare vėl galės jaukiai įsisupti į muzikos taktą.
o Empti. EMPTI užlingavo naujai, bet taip pačiai jaukiai ir energizuojančiai :)
Išgirdus pirmus taktus salėje nuvilnijo gerų emocijų banga. Negalėjau nepasiduoti muzikai.
Ta ta takta..




O gal visa tai tik dėl kompanijos? ;)

ketvirtadienis, gruodžio 04, 2008

Ko man dabar reikia, m...












pažvelgti į akis ir jose pamatyti pasaulį..
skaičiuoti žvaigždes naktį (tik aš ir naktis kartu)..

patylėti (dažnai juk to nesugebu)..
pasikalbėti.. išklausyti (tai labai sunku)..
pasivaikščioti (reikės taip ir padaryti dar šįvakar)..
šokinėti per bangas (noriu vasaros.... noriu prie šiltos jūros, prie bangų...)..

noriu paverkti kam nors ant peties (bet juk aš nemoku verkti :( tikrai.. kiek kartu norėjau, bet negalėjau..)...
ok, tada pralinksminti, kai liūdesys bambėdamas velka uodegą tau iš paskos..
paklausyti mėgstamos muzikos..kartu pašokti (su bet kuo ir bet kur...)..

gulėti naktį pievoje žiurint į dangų ir svajojant..jausti, matyti, girdėti, užuosti saulę..
pakvailioti.. pamiršti visus ir viską..
supykti ant ko nors.. susitaikyti..
eiti iš proto (dėl uždrausto gabalėlio šokolado :) ..
gal aplankyti tave sergantį (kad turėčiau kuo pasirūpinti:) ..
pasitikti saulėtekį ir palydėti saulėlydį (gal su tavimi?...mhm..)..
išvykti kur nors toli, būti drauge (kad suprasčiau, ką reiškia neišvengiamas žmogaus buvimas greta) ..
laukti kažko ir nekantrauti (kartais tai net smagu, ka :) ..
pažaisti sniego karą (oij, kaip aš to laukiu..žiema yra gerai:) ..
priskinti didžiulę puokštę lauko gėlių (kodėl lauko?... nes jos daugiau nei kitos gėlės turi saulės šilumos)..
pajausti lietaus skonį ant kieno nors lūpų (turėtų būti skanu.. isivaizduoju, kad skanu..)..
pažaisti krepšinį (kaip mokykloj kad, kai vaikinai leisdavo juos aplošti:) ..
pagroti pianinu (to irgi seniai nedariau, kažin, ar dar moku..)..
ant stogo užsilipus valgyti saulėgrąžas (pamenu, kad tai visai nebaisu)..
pasakoti baisias istorijas (man patinka, kai šiurpuliukai laksto kūnu:)..
kartu spręsti problemas (brolis visada man padėdavo..)..
pažaisti vandens karą (dažnai būna daugiau juoko negu vandens:)..
jausti, jog Tave visada gina (geras jausmelis:)..
prigulti šalia mieliausio meškučio (kur jis, kai jo taip reikia...? žinau, kad visai neseniai jis dar buvo čia, po pagalve)..
klausyti tavo patarimų (kad ir kokie jie kartais būna kvaili, tik neįsižeisk:) tikrai)...
įsimylėti (nors kam to nereikalingo galvos skausmo... kita vertus, gera, kai pilve virpina sparnus drugeliai... na gerai, jokių drugelių iš tikro ten nėra gi, tačiau bent galiu taip sakyti - visi taip sako...)..
palinkėti tam purvinam elgetai sėkmės (ech, man ir pačiai jos reiktų, ir jis, nors ir purvinas nuo gyvenimo, bet atrodo daug laimingesnis)..
saldumynų?....
Viso šito, o ir dar daugiau, man reikia...





trečiadienis, gruodžio 03, 2008

Apie dėsnį..velniažin, kokį...



Atrodo mano pasaulis pradėjo kvailioti..
Jis pradėjo suktis i priešingą pusę prieš laikrodžio rodyklę..
Girdi? Taip nieks nedaro!!..
taip man pradeda suktis galva.
A-L-I-O-O-O.. Sakau ne ton pusėn!!
Aš jau nebepastoviu ant kojų.. prisėsti kurnors.. Ant minšto, balto kilimo..
ei, jis man primena žiemą :)..kurios, velniai rautų, tikros nemačiau jau visą amžinybę...gėris, m...
ai, prisimenu gi, kaip mes su klasiokais bėgdavom iš paskutinių pamokų,
griebdavom roges, kurias tėtis būtinai būdavo pamiršęs išteplioti kažkokiu baisiai smirdančiu daiktu.. Gal vašku? nesvarbu..
čiuožinėti vistiek būdavo taip smagu..o dar smagiau, kai po tokio festivalio, visi šlapi, įraudusiais žandais ir atsilapojusomis apykaklėmis ir išbarstytomis pirštinėmis traukdavom namo!..o dar klasiokas partempdavo mano roges, ghm :)..
bet kaip nejauku..tada visos kiemo davatkos taukšdavo.. kavalierius su pana.. virė košę su smala..
O kas joms darbo, senos tašės!!
Dievulėliau, kaip niekas tada nesuko smegenų, tokiais nerišliais dalykais kaip gyvenimo tikslas, karjera...joooa, o šiandien jau rupi ir išlikimas, apskritai, normaliu, save išlaikančiu žmogumi..

Žioplas daiktas!! prisiminiau orkaitėj palikusi sumuštiinius su sūriu..
Sumušyiniai, mhm. Gėris, ka? :)
cha, pamenu kaip švilpdavau juos iš brolio panosės :)) jis gi kulinaras, prisigalvodavo visokių brietkų virtuvėj, tai virtas kondensuotas pienas su batonu, tai manų košė virta su obuoliais, tai karšti sumuštiniai su sūriu ir tomatu...mmm..
dabar galėčiau padaryt betką virtuvėj, strutiena su triufeliu padažu, ale pvz tokios manų košės niekaip neišviršiau :)

Keistas daiktas.
radau sumuštinius ištrauktus iš orkaitės ir seniai atšąlusius..
velniaižin, vėl atsimerkus miegu..
bet aš juk apie pasaulį, kuris sukasi ne ton pusėn..kvailys..ir kaip jam šovė galvon apsisukti..