Myliu tave, iki pirštų galiukų..
Paskutiniu metu tikrai jaučiu tokią šilumą viduje..
bet vistiek dar vaidinu drebanti..
Gal iš baimės?
Tik nežinau, ko labiau bijoti: ar kad viskas ims vieną dieną ir sugrius, ar kad ims viskas, taip ir išsipildys, kaip kad svajojau..
Jaučiu kaip blizga mano akys, žiūrėdamos i Tavąjį siluetą greta.. Kaip šoka velniukai akyse prisiminus tavo šypseną.. Net vėjas mano delnuose neišpūs iš manęs to, kaip jaučiuosi dabar. Kaip auga mano siela, jausdama tavąją šalia..
Jau užuodžiu besibaigiančią vasarą. Velniškai pasiilgau kvepiančių, rausvai gelsvų lapų, švelnaus šaltuko ir, duokdie, sauso oro..
Sako - slyvos buna rudens pranašės. Mano rudens pranašė - sielos šiluma ir auksu spindinčios akys..
3 Komentarai (-ų):
Be baimes tik...
Galvojimas apie GERA, skatina jo uzsibuvima :)
Gaila, kad tie jausmai ilgai neuzsibūna tik :(
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis