Apie savo tikėjimą.

Kai negauni tai, ko tikiesi, jautiesi išduotas, tiesa?
Savo tikslų, erdvės.. aplinkinių žmonių, kurie buvo sukabinti į tavo tikėjimą.
Velniai rautų, tai sunkiau nei būti apgautai artimo artimo žmogaus.. tada tiesiog stengiesi pamiršti melą.. O juk čia gyveni toje pačioje sriuboje ir griaužiesi, galvoji, ką darai ne taip, kur ne ten palikai savo tapkes, ar laiku nenuėmei uždangos nuo scenos..

Ne visada kalbėti yra lengviau nei tylėti.. Gal šiandien išeiti būtų lengviau?