Apie dėsnį..velniažin, kokį...

Atrodo mano pasaulis pradėjo kvailioti..
Jis pradėjo suktis i priešingą pusę prieš laikrodžio rodyklę..
Girdi? Taip nieks nedaro!!..
taip man pradeda suktis galva.
A-L-I-O-O-O.. Sakau ne ton pusėn!!
Aš jau nebepastoviu ant kojų.. prisėsti kurnors.. Ant minšto, balto kilimo..
ei, jis man primena žiemą :)..kurios, velniai rautų, tikros nemačiau jau visą amžinybę...gėris, m...
ai, prisimenu gi, kaip mes su klasiokais bėgdavom iš paskutinių pamokų,
griebdavom roges, kurias tėtis būtinai būdavo pamiršęs išteplioti kažkokiu baisiai smirdančiu daiktu.. Gal vašku? nesvarbu..
čiuožinėti vistiek būdavo taip smagu..o dar smagiau, kai po tokio festivalio, visi šlapi, įraudusiais žandais ir atsilapojusomis apykaklėmis ir išbarstytomis pirštinėmis traukdavom namo!..o dar klasiokas partempdavo mano roges, ghm :)..
bet kaip nejauku..tada visos kiemo davatkos taukšdavo.. kavalierius su pana.. virė košę su smala..
O kas joms darbo, senos tašės!!
Dievulėliau, kaip niekas tada nesuko smegenų, tokiais nerišliais dalykais kaip gyvenimo tikslas, karjera...joooa, o šiandien jau rupi ir išlikimas, apskritai, normaliu, save išlaikančiu žmogumi..

Žioplas daiktas!! prisiminiau orkaitėj palikusi sumuštiinius su sūriu..
Sumušyiniai, mhm. Gėris, ka? :)
cha, pamenu kaip švilpdavau juos iš brolio panosės :)) jis gi kulinaras, prisigalvodavo visokių brietkų virtuvėj, tai virtas kondensuotas pienas su batonu, tai manų košė virta su obuoliais, tai karšti sumuštiniai su sūriu ir tomatu...mmm..
dabar galėčiau padaryt betką virtuvėj, strutiena su triufeliu padažu, ale pvz tokios manų košės niekaip neišviršiau :)

Keistas daiktas.
radau sumuštinius ištrauktus iš orkaitės ir seniai atšąlusius..
velniaižin, vėl atsimerkus miegu..
bet aš juk apie pasaulį, kuris sukasi ne ton pusėn..kvailys..ir kaip jam šovė galvon apsisukti..