Sapne nuplaukė mano laivas..
jo iškeltos burės nuplasnojo saulės nušviestame danguje tarp debesų.

Kalbu apie sapnus: aš jų neatsimenu. Tik baisius. Visada bandau užrašyti jų nuotrupas, bet retai kada pavyksta.
Sapnai gali būti labai reikšmingi.

Vakar sapnavau krentantį lėktuvą močiutės pievose.
Ten žaidė du berniukai… aš juos pažįstu.. tokių mažų aš niekada jų nemačiau.. lėktuvas smigo tiesiai į žemę..
Aš labai verkiau, ir niekas manęs nesuprato.

Ar toks sapnas gali būti reikšmingas?
Argi nekeista būti gyvai ir sapnuoti mirtį.. Mirtį žmonių, kurie tau brangūs.
Bijau, kad šiandien jau esu vieną iš tų žmonių praradus. Šiandien tą supratau.
Netikėjau, kad košmarai irgi pildosi.

Pavasaris

Ar pastebi, kada pavasario saulę droviai pasitinka dabar tik atgimę medžiai..?
Ar pajauti, kada užsičiaupia kaminai ir oras tampa tyras.. toks tyras, jog, atrodo, ne kvėpuoji, o godžiai geri jo gūsius.. maloniai vėsinančius plaučius.. pripildančius kūną linksmybės?
Geras šposas - pavasarį aš visada noriu juoktis! Tik man dar kažkaip baisu sakyti pavasariui, kad jis jau yra mano kiekvienoje kūno ląstelėje ir kiekvienoje dulkelėje kieme, nes jis dar pagalvos "o fok, mane demaskavo" :) ir vėl išpirpins kurnors.. Juk jam tai nieko nereiškia!
O kaip mano juokas?? Ir tavo..
Palepinkim paskutini pavasario mėnesį mūsų juoku.. :)