apie tai..

..Kai esi aukštai ir žiūri žemyn - norisi skristi.. Kai matai ugnį, geltonos liepsnos liežuvius - kyla noras sudegti...
Vanduo - skirtas tam, kad paskęsti.. Kelias vilioja - norisi bėgti...
Gėlė skatina įkvėpti... Saule šildo ir šviečia...
Vėjas glosto akis..... Žemė traukia - atsigulti...
Žolė žalia ..minkšta kaip patalynė... Lietus maitina sielą liūdesiu ir laime.. Gamtos stichijos - mano stichijos..

Pamiršau tik vieną paminėti - norą nebūti, neegzistuoti…kuris aplanko retai, bet iš skausmo…
Užsimerkusi matau vandenyną, tamsiai mėlynas lygus paviršius ir maža balta dėmelė – burę, kuri tetrokšta pasiekti žemę,
bet dar kurį laiką, nieks nesikeis....
Čia yra keleta prasmių...Mintys apie kūną ir sielą....
Jausmas, žvelgiant į akis...jų giluma ir jų liūdesys...ir jų džiaugsmas...Tai jausmai...Aš sudaryta iš jausmų prieštaringų, pasiruošusių sudraskyti mane visą....
Myliu - neapkenčiu... bėgu - grįžtu, pritraukiu ir atstumiu... Sapnuoju meilę... ja kvėpuoju... Darau klaidas.. begu, nervinuosi, gėdijuosi...verkiu...
Ką reiškia mylėti... Knygoj paaiškinta..- Meile - jausmas, noras būti kartu su kažkuo, užsimerki - matai žmogaus mylimo veidą, ausyse skamba jo balsas, kūnas prisimena vos pastebimus prisilietimus....
Kas yra ilgėsys? Paaiškinta ir tai – į brangiausias akis negali pažvelgt, ausys pasiilgo garsų prie kurių jau priprato, intonacijos....kūnas ...saugo prisiminimus apie prisilietimus...bet jų negali pajausti...ilgisi...
Atsiranda skausmas...skausmas iš netekties.... Žmogaus silpnumas atveria kelia į širdį ....tai raktas nuo visų paslapčių... Kai išblėsta svajonės...galutinai sudužta ir palieka tuštumą..
Ar tai tuštuma? Ar tai juoda - juoda dėmė?
Ne...Tai Atsinaujinimas, tai pasiruošimas naujoms erdvėms...tai tas pat..kas pavasariui pasibaigus, prasideda vasara.....
Aš matau žydrą dangų.... tokį artimą... dangų pro langą.... kiek šitas langas...kiek tas dangus už lango..matė...
kiek svajonių jautė...
kiek ašarų ir juoko.... Savaime artėjantis ruduo atneša skausmą, kuris susideda iš vasaros pabaigos ir rudens pradžios... o visa vasara.. tu svajoji apie rudens pradžią..ir jos gražųjį geltonų lapų metą..... auksaspalvis ruduo.... sidabriniu lietumi....
..Kai liūdesys atsiranda nežinia iš kur... šiaip iš nieko.... paprasta saulėtą dieną....
niekas netiki, jog jis neturi priežasties....
Kai žvilgsnis sustingsta kažkur ..kažkur....
išgirsti klausimą "apie ką galvoji?".....
Bet tokiom akimirkom...kaip tik nebūna jokių minčių...